Dispraksija: nuo atpažinimo iki pagalbos
Aiški sistema logopedui. Kaip atpažinti artikuliacinės dispraksijos požymius, atskirti ją nuo panašių sutrikimų ir žinoti, nuo ko pradėti pagalbą
Dispraksija praktikoje – viena painiausių temų
Vaiko kalba neaiški, tą patį žodį jis kaskart ištaria skirtingai, garsai tai pasirodo, tai vėl dingsta. Įprastas logopedinis darbas neduoda rezultato, o tėvai laukia ne pokyčių „kažkada”, o realios pažangos. Todėl svarbu ne tik žinoti sutrikimo požymius, bet mokėti juos atpažinti realioje vaiko kalboje ir pagal tai suplanuoti pagalbą.
- Dispraksijos požymiai lengvai painiojami su dizartrija, kalbos raidos sutrikimais ar fonologiniais sunkumais.
- Ne visada aišku, kurie požymiai iš tiesų rodo artikuliacinę dispraksiją, o kurie tik lydi kitus sutrikimus.
- Pagalba dažnai virsta atskiromis užduotimis be aiškios sistemos, kai logopedas pats nebežino: ką daro, kodėl daro ir ko turėtų tikėtis.
Šie mokymai – apie aiškų supratimą, ne apie atskiras užduotis
Tikslas – ne apkrauti teorija, o padėti pamatyti, kaip artikuliacinė dispraksija atrodo realiame logopedo darbe. Teorijos bus tik tiek, kiek jos reikia, kad suprastumėte darbo kryptį. Daugiausia dėmesio skirsime pavyzdžiams, praktiniam atpažinimui ir sprendimams, kuriuos galėsite taikyti savo darbe.



Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.